Rozenkrancas ir Gildensternas mirę

Tom Stoppard

Režisierius Jurij Butusov

Trijų dalių spektaklis; N–14

3 val. 40 min. 

Premjera – 2023 09 16

Kūrybinė grupė

Režisierius – Jurij Butusov

Dailininkas, šviesų dailininkas – Marius Nekrošius

Muziką parinko – Jurij Butusov

Garso dizainerė – Aleksandra Klimova

Režisieriaus padėjėja – Eglė Kuzienė

Pjesę iš anglų kalbos vertė – Josifas Brodskis

Pjesę į lietuvių kalbą titrams vertė – Rita Gelombickaitė

Rozenkrancas ir Gildensternas mirę Rozenkrancas ir Gildensternas mirę Rozenkrancas ir Gildensternas mirę Rozenkrancas ir Gildensternas mirę Rozenkrancas ir Gildensternas mirę Rozenkrancas ir Gildensternas mirę

Tomo Stoppardo – vieno svarbiausių šiuolaikinio teatro dramaturgų, absurdo teatro apologeto – pjesė „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ („Rosencrantz and Guildenstern are Dead“) pirmą kartą buvo suvaidinta 1967-ųjų balandį Londone, „The Old Vic“ teatre. Tuomet T. Stoppardas buvo mažai kam žinomas pradedantis dramaturgas, teatro kritikas. Dramaturgo valia pjesėje du kuklūs Williamo Shakespeareʼo pjesės „Hamletas“ personažai Rozenkrancas ir Gildensternas, arba žmonės, laiku nepasakę „ne“, tapo šiuolaikinės dramaturgijos ir mūsų laikų herojais.

 

Visiems žinomas klasikinis W. Shakespeareʼo siužetas pjesėje meistriškai apžaidžiamas: Danijos princo Hamleto vaikystės ir studijų Vokietijos universitete draugus Rozenkrancą ir Gildensterną Hamleto tėvo žudikas karalius Klaudijus pasikviečia palydėti princą į Angliją. Karalius įteikia jiems slaptą laišką, kuriame prašoma nukirsti galvą teisėtam karūnos įpėdiniui. Rozenkrancas ir Gildensternas Hamletą lydi į neabejotiną mirtį, tačiau princui sėkmingai apkeitus laišką patys patenka į likimo pinkles.

 

Šiuolaikinės dramaturgijos tyrinėtojai akcentuoja, kad pjesėje „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ sąmojingai sulydyta klasikinė šekspyriškoji dramaturgija ir beketiški literatūriniai eksperimentai, absurdo estetika, o intelektualūs galvosūkiai, virtuoziškas žodžių žaismas – su angliška ironija. 

 

Režisierius Jurijus Butusovas teigia ypač vertinantis šios jau klasikine vadinamos pjesės poetiškumą ir klasikinės absurdo stilistikos diktuojamas galimybes. „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ labai taikliai pataiko į šių dienų kontekstą, skaudulius ir turėtų priminti žiūrovams prarastąjį rojų, žmogiškos pilnatvės, harmonijos, laimės neįmanomybę. Teatro teatre iliuziją J. Butusovo spektaklyje atskleis ir sustiprins lakoniška, netikėtomis medžiagomis ir tekstūromis išsiskirianti spektaklio dailininko Mariaus Nekrošiaus kuriama scenografija bei kostiumai. Ši pjesė Lietuvos teatre statoma pirmąjį kartą.

 

 

Tomas Stoppardas (g. 1937 m.) – anglų dramaturgas, scenaristas. Nuo 1954 m. dirbo Bristolio laikraščių korespondentu, 1960 m. Londone įsidarbino radijuje, pradėjo kurti radijo ir televizijos pjeses, periodinėje spaudoje rašė teatro ir kino kritikos straipsnius. XX a. aštuntajame dešimtmetyje įsitraukė į kovą dėl žmogaus teisių – lankėsi SSRS, Čekoslovakijoje. Autorius tęsia absurdo dramaturgijos, Sławomiro  Mrożeko, Vaclavo Havelo meninės raiškos tradicijas. Kūrybai būdinga paradoksalios situacijos, eksperimentai, analitiškumas, neįprasti gretinimai – akademinė filosofija prilyginama gimnastikos varžyboms. 1964–1965 m. parašyta pjesė „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ – garsiausias jo kūrinys. Beje, 1990 m. pats T. Stoppardas pagal jį režisavo jau klasika tapusį kino filmą.

 

 

Jurijus Butusovas (g. 1961 m.) – viena ryškiausių figūrų šiuolaikinio teatro peizaže , pelnęs galybę teatro apdovanojimų, kūręs spektaklius Rusijos, Norvegijos, Danijos, Bulgarijos, Pietų Korėjos scenose. Kritikai jį vadina režisieriumi šamanu, išmanančiu fantastinį arba „sapnų“ realizmą, pastatymai išsiskiria nenuspėjamumu, gyvybingumu, itin jautria teatrine kalba, metaforiškumu. Kūrybinis režisieriaus braižas pradėjo formuotis dar besimokant Sankt Peterburgo teatro institute. Jau pirmieji studijų metais kurti spektakliai – „Vedybos“ (1995), „Užrašai iš pogrindžio“ (1996), „Belaukiant Godo“ (1996) – buvo novatoriški, sutikti kaip radikaliai naujas žodis scenos mene. Galima išskirti ir režisieriui svarbiausius autorius, įvardinti kūrybinius vektorius. Tai W. Shakespeareʼas, Antonas Čechovas, Bertoldas Brechtas. Beje, jis – vienas pirmųjų menininkų, kuris pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

 

 

PIRMASIS PASIUNTINYS

Kraupus tas vaizdas!

Ir mes su reikalais pasivėlavom

Ausis, turėjus išklausyti mus –

Kad viskas atlikta, kad Rozenkrancas

Ir Gildensternas mirė taip, kaip liepta –

Nebejautri. Kas padėkos?

(W. Shakespeare. „Hamletas“ (vertė Alfonsas Nyka-Niliūnas)

 

ROSAS. Ir kokie gi tie šie laikai?

ARTISTAS. Abejingi.

ROSAS. Blogi?

ARTISTAS. Sugedę.

(...)

ROSAS. Kuo čia žaidi?

GILAS. Žodžiais, žodžiais. Tik jų begalime nusitverti.

(T. Stoppard. „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę““ (vertė Rita Gelombickaitė )

 

Dėmesio! Spektaklyje – didelis garsas, naudojami dūmai ir ryškūs šviesų blyksniai. Vaidinimo metu rūkoma.

 

Spektaklis rodomas rusų kalba su lietuviškais titrais

 

Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos

 

 


 

Recenzijos,
atsiliepimai,
interviu

Lauryna Lopaitė

Scenografas M. Nekrošius: „Už teatro sienų vykstantis absurdas jau seniai aplenkė Shakespeare’ą, Čechovą ir Ivaškevičių“

 

 

 

Ingrida Ragelskienė

Dramaturgas T.Stoppardas: „Piktnaudžiavimas laisve mane domina taip pat, kaip ir piktnaudžiavimas autoritarizmu“

 

 

 

Gytis Norvilas

Rita Gelombickaitė: „Verčiant nuobodu nebuvo. Netgi, sakyčiau, gerai pasilinksminau“

 

Gytis Norvilas

Kalba kaip kalėjimas ir raidžių paveikslai

 

 

Valerijus Panasiukas

„Tačiau daugel pirmų bus paskutiniai ir daugel paskutinių – pirmi“

 

Daiva Šabasevičienė

Kelionė į mirtį „Hamleto“ paraštėmis

 

Vaidas Jauniškis: įstrigę limbe

 

Ignas Zalieckas

Rozenkrancas ir Gildensternas – pirmyn į praeitį!

 

Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičūtė

Iš mūsų vaidybų. Laiškai apie teatrą (XV)

 

Cyril Le Grix (straipsnis prancūzų kalba)

ROSENCRANTZ ET GUILDERSTERN SONT MORTS DE TOM STOPPARD/ MISE EN SCÈNE DE YOURI BOUTOUSSOV

 

 

 


 

 

Spektaklyje vaidina


Rozenkrancas – Dmitrij Denisiuk

Gildensternas – Igoris Abramovičius

1-as aktorius; Klaudijus – Valentin Novopolskij

Alfredas; Ofelija; Gertrūda – Viktorija Aliukonė-Mirošnikova

Hamletas – Artur Svorobovič

Šmėkla – Maksim Tuchvatulin

Polonijus – Liuda Gnatenko

Rozenkrancas ir Gildensternas mirę Rozenkrancas ir Gildensternas mirę Rozenkrancas ir Gildensternas mirę

Vladimir Gurfinkel

skaityti

Vladimir Gurfinkel

skaityti

Vladimir Gurfinkel

skaityti


grįžti atgal