„Širdingai jums ačiū, atsiprašau, aš taip susijaudinau. Aš esu iš Odesos ir prisimenu, kaip skaičiau šią Lesios Ukrainkos pjesę mokykloje. Aš norėčiau padėkoti jums, visa tai skambėjo taip organiškai – ir aktorių vaidyba, ir kiekvienas žodis, viskas buvo savo vietoj ir laiku. Kai aš visa tai stebėjau, iškilo prisiminimai, kai buvau visai mažytė mergytė, prieš daugiau negu 40 metų, važinėdavau pas senelę į Poltavščiną: šitie patys medžiai, pieva… Ačiū už tai, kad gavau galimybę pamatyti šią savo gimtinės pjesę. Ačiū už tai, ką jūs dėl mūsų darote, ir didelis ačiū Vilniui ir Lietuvai už visą palaikymą, pagalbą ir už tą dvasinį santykį, kurio nei vienoj kitoj Europos šaly, mano nuomone, ukrainiečiai negauna, kaip čia. Finansinės pagalbos sulaukiame, taip, bet dvasinis palaikymas tiktai Lietuvoje.“

Ingos Juodytės nuotrauka iš spektaklio eskizo „Miško daina"